Vertejas neprisijungaes

Þinoma, labiausiai paplitusio klaidingo supratimo apie vertëjo darbà yra tai, kad gali bûti tiesioginis bet kokiø dviejø kalbø vertimas, dël kurio verèiamas populiarus ir neaktyvusis procesas. Deja, realybë susideda, prieðingai, uþ verèiant beveik visada taip pat gausu neþinia, taip pat daþnai procedûra yra netyèia sumaiðius idiomø ir bûdø, kaip naudoti abi kalbas & nbsp reiðkinys;. Daugelis pradedanèiøjø savo profesijos vertëjø eina nuo klaidingà prielaidà, kad jø veikla yra nustatoma mokslo grupëms ir klaidingai manyti, kad yra glaudus ryðys tarp konkreèiø simboliø ir tolimø kalbø judëjimø. Papildomas nesusipratimas yra teiginys, kad egzistuoja nekintamos vertimo formos, kurios gali bûti kartojamos kaip kriptografija.

Man Pride

Vertëjo darbas susijæs ne tik su neatspindinèiu kodavimu ir dekodavimu tarp ðaltinio ir tikslinës kalbos, naudojantis þodynà kaip mokslinæ pagalbà, nes vertimo autoriaus darbas yra nieko panaðus á vertëjo funkcionavimà. Kartais mes turime sukurti maðininius vertimus (taip pat þinomus kaip automatiniai ar kompiuterizuoti vertimai, t.y. tekstai, kurie automatiðkai iðversti kompiuterine programa. Nors vertëjø technologijos vis dar modernizuoja ir ágyvendina naujoviðkus sprendimus, maðina daro neigiamà átakà. Nepaisant to, vis daþniau ádiegiama specializuota kompiuterinio vertimo (CAT programinë áranga, kuri supaprastina vertimo procesà vertëjams.

Nesunku paklausti ekspertø didþiuosiuose miestuose, pavyzdþiui, Varðuvoje, nors supratimas yra sudëtinga uþduotis, kurià autorius nori iðversti puikias þinias, didelá susidomëjimà ir esminá pasirengimà. Vis dëlto stilistiniai ir skyrybos skirtumai tarp kalbø, kurioms verèiamasi, dar labiau apsunkina vertimo procedûrà. Tarp kalbos problemø, su kuriomis susiduria anglø vertëjas, taip vadinamas kalbinë trikdþiavimas, t. y. sàmonë, jungianti ðaltinio kalbos ir pastarøjø ypatybes su ið esmës panaðiomis raidëmis (pvz., anglø kalbos patykstantis bûdvardis reiðkia ne tik apgailëtinà, tik apgailëtinà. Kartais þodþiai ið skirtingø kalbø skamba beveik vienodai, jø veikiantys veiksmai yra diametraliai skirtingi, todël vertëjas turi bûti vertinamas ne tik kalbine prasme, bet ir þiniomis apie tam tikros kalbos naudotojø kultûrinius pasiekimus.